Mielieji, jau pradeda kvepėti imbieriniais sausainiais, mandarinais, cinamonu ir visi tampame truputį geresni. Mes laukiame jaukiausių metų švenčių ir stebuklo. O stebuklas gali įvykti labai paprastai. Dovanokime bibliotekai knygas, o vieni kitiems džiaugsmą ir šilumą.
Bibliotekininkė Vita
Šeduvos gimnazijos bibliotekoje vyko projekto „Lietuvių etniniai ženklai: praeities ir dabarties sąsaja” veikla. Bibliotekoje svečiavosi Šeduvos miesto bibliotekininkė Asta Tamošiūnienė. Ji padovanojo bibliotekai net 10 tautinių audinių dėlionių. Šiuos ornamentus ir jų aprašą parengė projekto partnerio Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Vida Savoniakaitė. Maloniai kviečiu naudotis šia dovana. Dėliones rasite bibliotekoje.
Bibliotekininkė Vita
Tęsiasi projekto „Lietuvių etniniai ženklai: praeities ir dabarties sąsaja” veikla. Šeduvos gimnazijos bibliotekoje svečiavosi Šeduvos miesto bibliotekininkė Asta Tamošiūnienė. Ji vedė edukacinį užsiėmimą, kurio metu moksleiviai bandė išsiaiškinti ir suprasti, kas užkoduota tautiniuose audinių raštuose. Katpėdė, kryžius, akėčios, agurkai, dobilo lapas, tai ornamentų pavadinimai. Raštų pavadinimai, nusako jų formų panašumus į gamtos ar supančios kasdienybės daiktus. Vaikams teko nelengva užduotis- sudėlioti dėliones iš šių ornamentų. Ornamentus ir aprašą parengė projekto partnerio Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Vida Savoniakaitė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Šeduvos gimnazijos bibliotekoje veikia 7a klasės kūrybinių darbų paroda. Derliaus vainikas yra sena žemdirbiškų darbų pabaigtuvių tradicija. Žemdirbys, užbaigęs rudens darbus, iš paskutiniųjų keturiasdešimties varpų pindavo ievaro vainiką, kurį dėdavo ūkininkui ant galvos. Maloniai kviečiu apsilankyti ir apžiūrėti.
Bibliotekininkė Vita
Spalio 27 dieną 5b klasės mokiniams literatūros pamoka turėjo pasirodyti šiurpoka, nes, atsidūrę bibliotekos vedėjos Vitos burtų ir magiškų veiksmų sukurtoje stilizuotoje aplinkoje su milžinišku vorų ir mažyčių vaiduoklių nuregztu tinklu, jie patys tapo vaiduokliais, vampyrais, velniukais ir dar kitokiais siaubo filmų, pasakų ir… šiurpių personažais. Jei penktokai yra skaitę siaubo pasakų, matę kraują stingdančių filmų, tai su šiurpės žanru susipažino pirmąkart. Vaikai susidomėję perskaitė lietuvių ir japonų šiurpes, dirbdami grupėse, aiškinosi turinio prasmes, stengėsi suprasti užkoduotą moralą, įvertino baisumo lygį, diskutavo apie tai, kas jiems kelia baimę ir kaip ją įveikia. Kulminacinis pamokos momentas – šiurpės kūrimas pagal duotą pradžią. Kurdami mokiniai lavinosi vaizduotę, nuoseklaus pasakojimo įgūdžius, mokėsi šio žanro kompozicijos subtilybių, bet, svarbiausia, suprato, kad žmogų (ypač vaiką) neįtikėtini, netgi tragiški dalykai ištinka tada, kai jis nesilaiko tam tikrų nurodymų, perspėjimų ar pažeidžia susitarimus.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Diana Variakojienė
