2017 metų lapkričio 24-25 dienomis Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko švietimo inovacijų paroda ,,Mokykla 2017“. Tai svarbiausias Lietuvos švietimo bendruomenės renginys, kuriame mokėsi ir gerąja patirtimi dalijosi mokyklų steigėjai, švietimo centrų ir mokyklų vadovai, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Parodoje interaktyviai ir gyvai buvo pristatomi ugdymo(si) metodai, paslaugos švietimui, demonstruojamos naujausios mokymo(si) priemonės ir technologijos, aptariami mokyklose veikiantys pavyzdžiai ir sėkmės istorijos.
Radviliškio rajono Šeduvos gimnazija dalyvavo atrankoje tarp 60 Lietuvos švietimo įstaigų ir buvo pakviesta pristatyti savo gerąją patirtį parodos „Mokykla 2017“ stende „Atradimams įkvepiančios aplinkos“. Stendiniame pristatyme „Vidinių ir išorinių žaliųjų edukacinių erdvių panaudojimas ugdymui“ gimnazijos pedagogai pristatė edukacinių erdvių kūrimo patirtį siekdami įgyvendinti Gerosios mokyklos koncepcijos nuostatas.
Parodoje buvo pristatytos gimnazijos edukacinės erdvės: Žalioji klasė, Svajonių parkas, terapijos takas, smėlio terapijos zona, pakeltų lysvių daržas, obelaičių sodelis, Mokomoji ferma. Šeduvos gimnazijos Žalioji klasė – vidinė edukacinė erdvė, kurioje mokiniai įgyja gamtamokslinės kompetencijos pagrindus, mokosi prižiūrėti čia auginamus kambarinius augalus, gyvūnus – vabzdžius, roplius, žuvis. Žalioji klasė tai ne tik mokomoji pažintinė erdvė, bet ir poilsio zona. 2010 metais pradėtas kurti Svajonių parkas (lauko pavėsinė, laužavietė, estrados aikštelė, takai pasivaikščiojimui, gėlynai, aptvaras žirgams) – erdvė, kuri panaudojama integruotoms veikloms, renginiams, bendruomenės darbų ekspozicijoms, laisvalaikio užimtumui organizuoti. Svajonių parke įrengti terapinis pojūčių takas, smėlio terapijos zona skirta gamtinės medžiagos pažinimui, sensomotoriniam mokinių lavinimui, ugdytinių emocinės sveikatos stiprinimui.
Gimnazijoje jau ketverius metus įgyvendinamas aplinkosauginio švietimo projektas „Langas į gamtą“. Šio projekto organizatorių dėka 2017 metų gegužės mėnesį įrengtas pakeltų lysvių daržas. Įvairių veiklų metu mokiniai įgyja žinių apie ekologiją ir daržo sodinimą lysvėse, mokosi auginti daržoves, prieskoninius ir vaistinius augalus, ugdosi gebėjimą dirbti komandoje. Šių metų rugsėjo mėnesį pradėtas sodinti obelaičių sodelis, kuriame mokiniams suteikiami sodininkystės pradmenys.
Mokomojoje fermoje – 2014 metų pavasarį sukurtoje išskirtinėje edukacinėje erdvėje – vyksta žirgų terapijos praktiniai ir teoriniai užsiėmimai, formuojami mokinių darbiniai įgūdžiai gyvulininkystės pradmenų srityje. Pagal parengtas neformaliojo švietimo programas, taikant mokomųjų dalykų integraciją, mokomojoje bazėje vedami praktiniai darbai: žirgų priežiūra, pašarų ruošimas, šėrimas, jojimas.
Radviliškio rajono Šeduvos gimnazija 2016 metais tapo geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros konkurso nugalėtoja. Lietuvos mokyklų neformaliojo švietimo centras inicijavo gerosios patirties sklaidą Šeduvos gimnazijoje, kuriant naują metodinę medžiagą – filmų ciklą „Mokyklų edukacinių erdvių geroji patirtis: sklaidos aspektas“. Filmas „ Šeduvos gimnazijos edukacinės erdvės“, kurtas 2017 metų vasarą yra skirtas Lietuvos ugdymo įstaigų bendruomenėms, kuriančioms vidines ir išorines edukacines erdves. Filme pristatytos gimnazijos edukacinės erdvės ir gamtos ekspozicijos ugdymo įstaigos aplinkoje. Filmuota metodine medžiaga siekiama plėtoti naujas ir originalias edukacinių erdvių kūrimo idėjas, išsaugant ugdymo įstaigų aplinkos ir vidinių erdvių biologinę įvairovę, atskleidžiant jų edukacinę reikšmę. https://www.youtube.com/results?search_query=%C5%A0eduvos+edukacin%C4%97s+erdv%C4%97s .
Kurdami edukacines erdves Šeduvos gimnazijos mokytojai įtraukia mokinius į bendrų gimnazijos erdvių projektavimą, įrengimą, dekoravimą. Mokiniai jaučiasi įstaigos aplinkos kūrėjais ir šeimininkais, jie vertina bendrakūrą kaip galimybę būti ir veikti drauge, prisiimti atsakomybę, įgyti patirties ir gebėjimų. Sukurtos vidinės ir išorinės žaliosios edukacinės erdvės įrodo ugdymo(si) aplinkų dinamiškumą, atvirumą ir funkcionalumą, atveria naujas ugdymosi galimybes stebint ir tyrinėjant aplinką.
